Sveiki! Ačiū! Nežinau, kaip tiksliai apibūdinti būseną, bu | LTU TheGreatAwakening

Sveiki!

Ačiū!

Nežinau, kaip tiksliai apibūdinti būseną, buvusią prieš rašant ankstesnį įrašą. Tai nebuvo apie norą pasitraukti iš veiklos ar išvykimą į tikrai ilgas atostogas, formato pakeitimą ar dar ką nors. Iš tikrųjų tai buvo tik pamąstymai garsiai be jokios loginės išvados. Taip, gyvenime, kaip ir kiekvienas, turiu asmeninių rūpesčių, kurie, dėl laiko trūkumo, juos apleidus ar prie jų nepriėjus, išsivysto į streso kaupimosi katalizatorių, kuris užsikemša. Tai savo ruožtu atima energiją, teigiamą nuotaiką ir nusiteikimą, virsta blaškymusi, tikru galvos skausmu ir liūdesiu.
Tam tikru momentu rimtai susimąsčiau, ar verta tęsti toliau, bet tuo pat metu neprileidau iki galo minties, kad galiu viską taip palikti, ypač dabar, kai artėjame prie svarbiausių įvykių, lemiančių tolimesnę šios tikrovės eigą artimiausioje ateityje. Čia yra paradoksas, kurį galbūt ne visi suprato (savotiškas stuporas, dilema, tam tikra aklavietė), juolab, šis (nuovargio) jausmas aplankė ne pirmą kartą, bet vis tiek esu įsitikinęs, kad daugelis suprato, ką aš jaučiau, nes sulaukiau neįtikėtinų atsiliepimų iš jūsų. Žemas nusilenkimas jums, draugai, už tai, kad tokiu sunkiu ir man nesuprantamu momentu buvote šalia, kad palaikytumėte, radote laiko žodžiams, kurie pakrovė neįtikėtinai daug energijos ir motyvacijos judėti toliau. Kiekviena žinutė buvo kupina pagarbos, meilės, palaikymo ir rūpesčio. Skaitydamas, norėjau tave stipriai apkabinti ir nieko nesakant, tiesiog jausti tavo šilumą šalia. AČIŪ!!!

Per šias dienas kai kurie žmonės paliko kanalą, manydami, kad jis nebeveiks. Man asmeniškai, kaip autoriui, tai nekenkia. Man tik liūdna, kad kai kurie žmonės, deja, nesupranta, kas vyksta, ir ateina čia ieškoti kažkokios kitos tiesos (bet jos čia neranda), kai kurie tiesiog bijo pabusti, kai kurie mano, kad kanalas yra grynai naujienų, jų aplink šimtai, kažkas gali pamanyti, kad aš čia skelbiu visišką bepročių nesąmonę. Kiekvienas turi savo požiūrį, niekada nieko niekuo nebandžiau įtikinėti su puta iš burnos, tik liūdna, kad šiuo kritiniu laikotarpiu ne visi suvokia tam tikrų įvykių svarbą ir būtinybę būti įtrauktam į procesą. Na, be to neapsieinama, aš viską suprantu, kiekvienas turi savo kelią, savo mintis ir tikslus šiame gyvenime.

Vėlgi, įrašas be jokios logiškos išvados, vėl garsiai pamąstoma, bet pagrindinis rezultatas man asmeniškai akivaizdus - tęsiu, šiek tiek pailsėjęs, ir žinau, kad vis dar turiu ne tik prenumeratorių, bet ir tikrų draugų. O žodžiai „Išsikrauk kiek gali, o jei reikia - išsipasakok“ arba „Jei reikės ko nors rašyk drąsiai“ ir kiti panašūs palinkėjimai nuo kiekvieno iš jūsų davė nepakartojamą jausmą, kad kažkam rūpiu ne tik kaip informacinis kanalas, bet ir žmogus, draugas, kartu nuėjęs šį kelią. Myliu Jūs ir dar kartą ačiū!

Planuoju grįžti artimiausiu metu. Dėl konkretaus laiko susilaikysiu. Taip pat kyla minčių dėl grafiko pačiam sau įkūrimo, nebūtinai griežto tam tikrų pasirinktų dienų atžvilgiu, bet bent neskiriant šiai informacinei veiklai kiekvienos gyvenimo dienos.

O baigsiu žodžiais: „Tai kaip egzorcisto darbas - tu negali to daryti visą laiką, kitaip turėsi tiesioginį kelią į psichiatrijos ligoninę“.

Bet aš vis tiek tęsiu